Tikriausiai nėra pasaulyje žmogaus, kuris nežinotų, kad fiziniai pratimai yra naudingi jo kūnui, bet ar žinojote, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia jūsų psichinę gerovę? Todėl norime labai glaustai apžvelgti, kaip mankšta veikia ne tik fizinius, bet ir protinius raumenis.
Kas yra psichikos sveikata?
Psichikos sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę, kuri daro įtaką mūsų mąstymui, jausmams ir veiksmams. Psichikos sveikata - tai psichologinės gerovės būsena, kai žmogus gali plėtoti ir realizuoti savo potencialą, teigiamai prisidėti prie savo ir kitų gyvenimo, kurti santykius ir įveikti kasdienes stresines situacijas. Ji mums reikalinga visais gyvenimo etapais - nuo kūdikystės iki senatvės, todėl psichikos sveikata reikia rūpintis taip pat rūpestingai, kaip ir fizine sveikata.
Darykite ką nors aktyvaus!
Kai sakome, kad reikia užsiimti aktyvia veikla, turime omenyje ne tik fizinį, bet ir protinį bei socialinį aktyvumą. Galbūt kelis kartus per savaitę bėgiojate, einate į sporto salę, ilgai vaikštinėjate ar žaidžiate futbolą su draugais. Daugelis žmonių apie tai pamiršta arba net nemano, kad tai svarbu, tačiau fizinio aktyvumo metu svarbu užmegzti sveikus santykius su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, sporto salėje arba futbolo treniruotėje. Kodėl? Tuoj jums papasakosime!
Kaip mankšta veikia jūsų psichikos sveikatą?
Gali atrodyti, kad norint palaikyti gerą psichinę sveikatą reikia daug ką daryti, tačiau iš tiesų galite vienu šūviu nušauti du zuikius, nes:
- Jei sportuojate sporto salėje, galite būti fiziškai ir socialiai aktyvūs tuo pačiu metu. (Ne veltui žmonės į treniruotes dažnai atsiveda savo draugus.)
- Pavyzdžiui, jei užsiimate joga, galite būti fiziškai ir protiškai aktyvūs tuo pačiu metu, nes joga lavina kūno lankstumą, koncentraciją ir dažnai apima dvasinės meditacijos elementus.
- Santykių su kitais žmonėmis sporto salėje ar futbolo komandoje puoselėjimas sukuria bendruomeniškumo ir priklausymo jausmą, kurio gyvenime reikia net patiems sunkiausiems vyrams.
- Fizinio aktyvumo metu smegenyse išsiskiria dopaminas ir endorfinai, kurie teigiamai veikia mūsų savijautą, todėl laikui bėgant ne tik pasijusime geriau, bet ir pajusime fizinį poreikį reguliariai sportuoti.
Mankštos nauda psichikos sveikatai (ir ne tik)
Ar žinojote, kad reguliari mankšta gali padėti išvengti lengvo nerimo? Tyrimai parodė, kad pirmosios 15-20 minučių po fizinio krūvio veiksmingiausiai mažina nerimą, tačiau šis poveikis išlieka iki 4 valandų po fizinio krūvio. Reguliari mankšta taip pat padeda kovoti su depresija ir stresu. Taip yra todėl, kad sportuojant smegenyse vyksta įvairios cheminės reakcijos, o fiziškai aktyvus gyvenimo būdas taip pat gerina savivertę, atmintį ir gebėjimą mokytis. Reguliariai mankštinantis didėja jungčių tarp smegenų ląstelių skaičius, todėl smegenys ilgiau išlieka jaunos. Be to, reguliariai mankštinantis jūsų kūnas suteiks jums kitų "premijų": sumažės nuovargis po darbo, padidės seksualinė energija, sustiprės imuninė sistema, pagerės miegas, nuotaika ir, žinoma, laimės jausmas. Reguliari mankšta taip pat padeda gerokai sumažinti Parkinsono ir Alzheimerio ligų riziką. Reguliari mankšta stiprina širdį, todėl ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis sumažėja (tam pačiam kraujo kiekiui perpumpuoti reikia mažiau širdies dūžių), o tai reiškia, kad ilgainiui jūsų širdis bus tausojama.
Kas nutinka, kai mankštinatės?
Kai mankštinatės, jūsų smegenyse ir likusioje kūno dalyje vyksta procesai, kurių metu gaminasi ir išsiskiria įvairios medžiagos ir hormonai. Kai kurie iš jų:
- Endorfinai, kurie gerina nuotaiką, suteikia laimės pojūtį ir mažina jautrumą skausmui.
- Dopaminas, kuris žmogaus smegenyse veikia kaip neuromediatorius, o kai mankštinamės, jis skatina mus tai daryti dar kartą. Ši medžiaga sukelia teigiamas emocijas organizme ir veikia smegenų atlygio sistemą. Dopamino receptorių padidėjimas pastebimas jau po aštuonių savaičių mankštos, jei mankštinatės tris kartus per savaitę ir kiekvieną kartą bent po valandą.
- Serotoninaskuris suteikia laimės ir geros nuotaikos pojūtį, padeda reguliuoti miego ciklus ir leidžia žmonėms jaustis ramiai.
- Adrenalinaskuris stimuliuoja simpatinę nervų sistemą ir sumažina jautrumą skausmui.
Ne veltui latviai turi posakį: sveikame kūne - sveika dvasia!
Jei jūs arba jūsų artimas žmogus kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, nebijokite kreiptis į specialistus, nes tik pasirūpinę savo psichologine gerove galime geriau pasirūpinti fizine gerove.
